|
|
Rodo sala
|
Turkijos kurortai
|
|
|
www.decotopics.com | www.magelanokeliones.lt
Norime papasakoti jums apie stebuklingą miestą, esantį Graikijoje, Rodo saloje. Taip, tai ta pati poilsiautojų pamėgta, netoli Turkijos krantų esanti sala su nuostabiais paplūdimiais ir vaizdinga jūra. Sala, kurią matant „Google maps“ puslapyje galima įžiūrėti ieties antgalio formą. Pagal dydį ji antra Graikijai priklausanti sala po Kretos, galbūt dėl šios savo formos patyrusi tiek daug užkariavimų ir mūšių. Pats Rodo miestas yra įsikūręs, kaip ir priklauso, garbingiausioje salos vietoje – pačiame ieties smaigalyje, nukreiptame į šiaurės rytus, į pačią Turkijos sostinę Ankarą, o jei žvelgtume dar plačiau, sakoma, kad net į Rusijos sostinę Maskvą... Bet geriau nesivelkime į karus. Jų ir taip ši sala ir šis miestas matė pakankamai.
Rodo kolosas
Jeigu galvojate apie keliones į Rodą, turbūt jau esate kažką girdėję apie legendinį Rodo kolosą. Tai vienas iš septynių pasaulio stebuklų, deja, neišlikęs iki mūsų dienų. Sakoma, kad Rodo saloje III amžiuje prieš Kristų stovėjusi milžiniška graikų saulės dievo Helijo skulptūra. Beje, senose odėse rašoma, kad pati sala atsiradusi šiam saulės dievui susijungus su jūrų nimfa, vardu Rodė. Helijas iki dabar yra laikomas salos globėju.
Nors tiksliai nėra žinoma, nei kaip atrodė, nei kur stovėjo Rodo kolosas, manoma, kad tai buvusi milžiniška, beveik dabartinės Laisvės skulptūros Niujorke dydžio, saulės dievą Heliją vaizduojanti žmogaus kūno skulptūra, pro kurios kojas įplaukdavę laivai į Rodo uostą. Rodo gyventojai nusprendė pastatyti šį kolosą po pergalės prieš imperatoriaus Aleksandro Didžiojo sūnų Demetrijų 305 m. pr. Kr.
Deja, skulptūra išstovėjo tik penkis aš šešis dešimtmečius, nes ją sugriovė kilęs žemės drebėjimas. Sakoma, kad koloso nuolaužos čia gulėję dar ir 500-aisiais mūsų eros metais, o vien tik Helijo pirštą ne kiekvienas drūtas vyras sugebėdavęs apglėbti. Kronikose taip pat užfiksuota, kad akmeniniai skulptūros luitai buvo sutvirtinti metaliniais strypais, o paviršius apkaltas bronzos plokštėmis. Kai VII a. arabai užėmė Rodo salą, skulptūros metalas buvo parduotas vienam pirkliui. Šiam kroviniui išgabenti esą prireikė net 900 kupranugarių.
Salos istorija
Rodo sala yra priklausiusi ir Persijai, ir Egiptui, buvusi ir Romos, ir Bizantijos, ir Osmanų imperijų dalimi. Šioje saloje buvo įkurtas pagrindinis mokymo centras Romos kilmingiesiems, vėliau čia kalėjęs ištremtas imperatorius Tiberijus. XIV amžiaus pradžioje saloje įsikūrė riterių ordinas, perstatęs Rodo miestą, apjuosęs jį sienomis ir ant kalvos įkurdinęs Didžiojo riterių magistro rūmus-tvirtovę.
Dabar čia besilankantys turistai, dažniausiai pasirinkę poilsines keliones į Rodo ar kitas gretimas salas, gali aplankyti viduramžišką senamiestį ir pačius Magistro rūmus. Šie rūmai, salą užėmus Osmanų imperijai, buvo stipriai apgriauti. Tik 1911 metais Rodo salą iš turkų atsiėmę italai maždaug 1930 metais atstatė juos ir pavertė pradžioje savo karaliaus Viktoro Emanuelio III, vėliau – diktatoriaus Musolinio rezidencija. Rodo sala Graikijai grąžinta tik 1947-aisiais.
Didžiojo magistro rūmuose 1988-aisias surengtos nemažos iškilmės tuometinės Europos Sąjungos lyderiams, mat pirmininkavimą tam pusmečiui buvo perėmusi Graikija.
Rodo senamiestyje
Jei plauksite į Rodą laivu, artėjant link uosto iškart išvysite ant kalvos esančius Didžiojo magistro rūmus-tvirtovę, apjuostą aukštomis sienomis ir pylimais. Rodo senamiestis yra vienas iš nedaugelio miestų pasaulyje, išsaugojęs gynybinėmis sienomis su įtvirtinimais apjuostą viduramžių miesto teritoriją. Ne veltui jis buvo įrašytas į UNESCO saugomų paveldo vertybių sąrašą. Jei jus domina pažintinės kelionės, galima visą dieną praleisti vaikštinėjant siauromis senamiesčio gatvelėmis, tyrinėjant miesto sienas ir įtvirtinimus.
Hospitaljerų riteriai, Rode įsikūrę anksčiau, nei Maltos saloje, miesto sienas saugojo pasiskirstę atkarpomis pagal savo kilmės šalį, nors tiksliau būtų sakyti, pagal kalbą, kuria jie kalbėjo: prancūzų, olandų, ispanų-portugalų, anglų, vokiečių ir pan. Tad dar ir šiandien išlikę miesto įtvirtinimo bokštai ir bastėjos vadinamos tais vardais. Ypač unikali yra viena iš pagrindinių senamiesčio gatvių, Riterių gatvė, kuria einant, už niūrių sienų, pagal ant jų iškaltus herbus, galima atpažinti įvairių kraštų riterių rezidencijas.
Visas Rodo miestas buvo pastatytas kaip tvirtovė. Žinoma, nereikėtų praleisti ir pačių Magistro rūmų, nuo kurių atsiveria nepakartojami vaizdai ne tik į Rodo miestą, bet ir į aplinkines salas. Rūmai užima didelę teritoriją, juose yra daugiau kaip pusantro šimto kambarių, iš kurių 24 yra atviri lankytojams.
Daugiau kelionių prie Viduržiemio jūros
Rekomenuojame susipažinti su Turkijos kurortais.
Parengė Vita Račkauskaitė.
|
|
|
